Kalbantis vanduo
XVI tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras, 2013 m.
Molėtų rajone, Bebrusų kaime, įsikūrusiame Tradicinių amatų centre „Meniškas kaimas“, jau šešioliktą vasarą susibūrė profesionalūs keramikai iš Lietuvos ir užsienio. Šio tęstinio projekto tikslas – populiarinti tradicinius lietuviškos keramikos degimo būdus: juodąją ir raugo keramiką, taip pat akmens masės degimą malkomis kūrenamoje aukštakrosnėje.
Susirinkusius menininkus kasmet pasitinka nauja seminaro tema. Šiemet ji neatsitiktinai susijusi su ežeringu Molėtų kraštu. Kiekvienas keramikas, kaip žmogus ir kaip menininkas, visiškai skirtingai ir nenuspėjamai interpretavo „Kalbančio vandens“ temą. Darbuose galima matyti tiesioginių sąsajų su vandeniu, netikėtų formos pateikimo sprendimų ir filosofinių ar religinių motyvų perkėlimo į kūrybinę erdvę.
Šiuolaikiniai keramikai dažniausiai savo sukurtus darbus dega elektrinėse krosnyse. Šio seminaro metu krosnys kūrenamos malkomis. Krosnių kūrenimo procesas yra tarsi savotiška keramikų malda, susikaupimas, darbų apmąstymo laikas, pagalvojimas kaip krosnis nujuodins ar numargins tavo darbus, kokius atspalvius ir niuansus suteiks. Tik atvėsus keramikos krosnims ir ištraukus taip kruopščiai kurtus ir puoselėtus darbus, aplanko suvokimas, jog procesas tapo visiškai išbaigtu ir tikru tiek technologine, tiek menine verte. ( Projekto kuratorė - Lina Dieninė )
Molis Molėtams
XV tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras "Molis Molėtams", 2012 m.
Įdomu ir simboliška, kad jau penkioliktus metus visai šalia Molėtų, Bebrusuose, Tradicinių amatų centre „Meniškas kaimas“ vykstantis Tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras sutapo su 625 metų Molėtų miesto jubiliejumi. Birželio 30 d. šis seminaras dienai iš keramikos dirbtuvių persikėlė į Molėtų šventės „Molio miestą“, kuriame projekto dalyviai su miesto šventės svečiais dalijosi patirtimi, mokė molio lipdybos paslapčių, malkomis kūreno keramikos krosnį, žiedė puodynes, tapė molio paveikslus ir bendromis jėgomis statė Molio miestą. Kasmet dvidešimt dalyvių suburiantis seminaras ir šiemet subūrė keramikus iš visos Lietuvos, taip pat iš Baltarusijos, Turkijos.
Šis projektas populiarina tradicinius lietuviškos keramikos degimo būdus: juodąją ir raugo keramiką. Kartu su tradiciniais degimo būdais keramikai gali išbandyti aukštojo degimo krosnį kūrenamą malkomis.
Šių metų kūrybos tema „Molis Molėtams“ – tai simbolinė dovana miestui 625 metų jubiliejaus proga. Menininkai idėjų darbams sėmėsi miesto padavimuose, legendose, istorijoje ir nūdienoje. Dviejų savaičių projektas Tradicinių amatų centre „Meniškas kaimas“ baigėsi seminaro uždarymo Molio švente, kurios metu seminaro dalyviai visus norinčius pakvietė molio minkyti, pasižvalgyti po keramikos dirbtuves, pristatė sukurtus darbus. ( L.Dieninė)
Skraidantis molis
XIV tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras, 2011 m.
Tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras - tokį pavadinimą kasmet įgauna dvi savaitės Bebrusų vasaros laiko, lyg aidas atkartojančio jau keturioliktą vasarą. Nors projektas neišvengiamai kasmet kartoja tradicinių molio deimų ritualą, yra dalykų, kurie keičiasi savaime. Tai žmonės ir jų kūrybinis potencialas. Šis projektas ir tapo išskirtinis tuo, kad jame tradiciniai molio degimo būdai susijungė tiek su tradicinėmis keramikos formomis, tiek su šiuolaikinėmis menininkų kūrybos išraiškos idėjomis. Kasmet pateikiamos naujos kūrybinės temos nukreipia menininkus kūrybine linkme, kurioje išsiskleidžia įvairiapusis individualus kiekvieno kūrėjo suvokimas ir interpretacijų įvairovė. 2011 vasaros kūrybos tema "Skraidantis molis". Temos tikslas-pakelti molį nuo žemės tiesiogine ir perkeltine prasme. Ši tema tarsi iššūkis sunkiai molio masei, kuri menininkų rankose pavirto lengvučiais lėktuvėliais, pienės pūku, paukščiais, parašiutininkais...šis projektas tarsi tiltas tarp to kas buvo ir tarp to kas dar bus. ( Projekto kuratorės Lina Dieninė ir Birutė Šeškauskienė )
Žaislai ir žaidimai
XIII tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras, 2010 m.
Bebrusų kaime Linos Dieninės iniciatyva vykstantys keramikos simpoziumai tradiciškai būna dedikuojami technologijoms ir bendravimui. Natūralu, kad technologijoms – tai yra esminis keramikos kaip amato aspektas. Be to, neįmanomas joks prisilietimas prie molio (nesvarbu su kuo jis maišytas, kokioje temperatūroje ir krosnyje degtas, kokios glazūros jam papuošti naudotos). Paskutiniųjų metų simpoziumuose didžiausias dėmesys skiriamas raugo ir juodajai keramikai. Pirmuoju atveju išbandomi vis nauji ir nauji raugų deriniai, improvizuojama su raštais bei tekstūromis. Kalbant apie juodąją keramiką būtina pabrėžti, kad Bebrusų simpoziumai atlieka šios technologijos populiarinimo misiją ne tik aukštaitiškame, bet ir kur kas platesniame regione.
2010-ųjų metų renginyje įrengta nauja, raugo technologijoms pritaikyta krosnis. Juodosios keramikos atveju dėmesys sufokusuotas į glazūrų, įvairių temperatūrinių pokyčių ir kitokius subtilius technologinius dalykus. Neatsitiktinai bebrusiškieji keramikų susitikimai yra vadinami seminarais – juose yra ypač svarbus beveik laboratorinis eksperimentavimas, dalinimasis patirtimi – tai yra tai, ką galima pavadinti tiesiog bendravimu.
Keramikus suartina darbas po vienu stogu, bendras budėjimas molio degimo metu ir, be abejo, seminarus vainikuojančios parodos. Tryliktojo tarptautinio keramikos seminaro pasirinkti žaislai ir žaidimai. Šis terminas ne tik simbolizavo dėmesį minėtiems technologiniams ir komunikaciniams meninio vyksmo aspektams, bet ir diktavo formų, motyvų bei siužetų charakterius.
Plastine prasme varijuota nuo nusistovėjusių, galima sakyti archetipiniais tapusių pavidalų, kuriuos įkūnijo tokie archaiški objektai kaip indai (dubenys, puodai, puodeliai), muzikos instrumentai (švilpynės, švilpukai, lumzdeliai) iki subjektyvių, inovatyvių išraiškų. Šią vasarą dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių (karščio ar bendravimo subtilybių?) ypač populiarūs buvo antropomorfiniai įvaizdžiai. Menininkai kūrė žmonių figūras, jų grupes, atskiras kūnų dalis.
Tuo tarytum labai apibendrintai deklaruota ne tik tai, kad net ir homo sapiens yra nežinomų jėgų valdomi žaisliukai, bet ir labai konkrečiai – tai, jog Bebrusų keramikos simpoziumas irgi yra tam tikra žaidimų aikštelė, kurioje ir eksperimentuojama su keramika, ir tiesiog meniškai bendraujama. ( Vidas Poškus )
Bebrusų molio atlaidai
XII tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras, 2009 m.
Molėtų rajone, Bebrusų kaime, esančioje Šeškauskų sodyboje nuo 1998 m. pradėti organizuoti juodosios keramikos seminarai, skirti tautodailininkams ir profesionaliems keramikams, norintiems pažinti tradicinį degimo būdą. Nuo 2000 m. organizuojami jaunimo juodosios keramikos seminarai, tais pačiais metais juodosios keramikos seminarai tapo tarptautiniais. Kasmetiniuose projektuose dalyvavo keramikai iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Amerikos. Nuo 2005 m. abu projektai pradėti rengti vienu metu, siekiant abi keramikų kartas paskatinti bendradarbiauti ir dalytis patirtimi. Šiuo metu sodyboje yra pastatytos dvi juodosios keramikos degimo krosnys, raugo keramikos krosnis ir aukšakrosnė. Seminarų metu menininkai gali įgyvendinti kūrybinius sumanymus, pasitelkdami tris skirtingus molio degimo būdus. 2008 m. sodyboje įsteigtas tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“, kuriame vyksta edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiems.
Projektas rengiamas nuo 1998 m. Kasmet į tarptautinį juodosios ir raugo keramikos seminarą kviečiama apie dvidešimt naujų ir jau buvusių dalyvių, taip siekiama perteikti seminaro bendravimo atmosferą, žinias. Kiekvienais metais keramikai projekto darbų fondui palieka savo autorinių darbų, kurie sudaro vertingą tradicinės ir šiuolaikinės kūrybos ekspoziciją. Seminarai teminiai, bet neįpareigojantys autorių kurti viena tema. 2007 metų tema -“Molio Meilės“, 2008 m. -„Suplanuotos akimirkos“, o 2009 m. –„Bebrusų molio atlaidai“. Kasmet, pasibaigus seminarams, menininkų darbai eksponuojami įvairiuose Lietuvos miestuose, rengiami parodų pristatymai, išleidžiami katalogai.
„Kai 2009-ųjų metų vasarą archeologai, kasinėdami Bebrusų ežero apylinkes, atkas daugybę molio šukių, ilgai mąstys ir kels įvairias hipotezes, kodėl tų duženų čia tiek daug. Gal jiems ir pavyks atspėti, kad tie molio gabalėliai - tai keramikų „žuvusių“ ir palaidotų žemėje darbų dalys, tarsi laiškai, nešantys žinią apie darbo rimtį, susikaupimą, džiaugsmingas kūrybos akimirkas, pasakojantys apie nakties tylą, plevenančias žvaigždes virš gražuolio ežero ir laužo šviesos šypsnį kitame krante. Gal mokslininkai ir įmins duženų mįslę, tačiau, liesdami šaltas molio šukes, tikrai nepajaus tos dvasios, kuri jau dvyliktą vasarą tvyrojo Bebrusų ežero pašonėje vykstančiuose juodosios ir raugo keramikos seminaruose“, - taip „Molėtų žiniose“ rašė Jolanta Liubeckaitė. Tikėkimės, kad po tūkstančio metų mokslininkams nereikės džiaugtis tik duženų radybomis, gal jie paėmę į rankas mūsų darbus galės kalbėti apie šių dienų žmones, jiems būdingas tradicijas ir gal netgi pajaus tą kūrybos šilumą ir dvasią, pasislėpusią giliausiame molinio indo kampelyje... ( Projekto kuratorės Lina Dieninė ir Birutė Šeškauskienė )
Keramikos seminarų uždarymai
Į tradicinių amatų centrą "Meniškas kaimas" sugūžėja pilnas kiemas smalsuolių, norinčių pasigrožėti profesionalių keramikų sukurtais darbais. Gausus būrys autorių kūrė įvairius darbus. Sukurti darbai aplanko Vilniaus, Biržų, Kupiškio, Utenos parodų sales. Visi atėję gali ne tik pasigrožėti keramikos meno kūriniais ir stebėti raugo keramikos krosnies degimą, bet ir sudalyvauti atvirose Meniško kaimo odos, vilnos vėlimo, žvakių liejimo dirbtuvėse. Į renginį atvyksta ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovai, iš kurių kasmet sulaukiama padėkos už gražų renginį ir kultūros puoselėjimą Molėtų rajone.
Dėkojame Molėtų rajono savivaldybei, Lietuvos kultūros tarybai ir UAB "Kirneilis" už paramą.
